Laigyčiai
| Laigyčiai rus. Тургенево vok. Adlig Legitten | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Rusija
|
| Sritis |  Kaliningrado sritis
|
| Rajonas | Polesko rajonas |
| Įkūrimo data | 1400 |
| Pašto kodas | 238640 |
| Tel. kodas | (+7) 40158 |
Turgenevas (liet. Laigyčiai, vok. Adlig Legitten, iki 1907 m. Gut Adlig Legitten, 1945–1946 m. rus. Легиттен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Тургенево) – gyvenvietė Kaliningrado srities centrinėje dalyje, Polesko rajone, nuo 2008 m. birželio 30 d. Turgenevo kaimo gyvenvietės centras.[1][2]
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Sembos žemės kaimo pavadinimas Laigītjai prūsiškos kilmės.[3] 1400 m. minimi Leygiten, kur pastatyta bažnyčia, sugriauta 1945 m. [4] 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Karaliaučiaus apygardos Labguvos apskrities kaimas.[5] 1910 m. buvo 72 gyventojai. Vėliau Didžiųjų Legyčių dalis. 1947–2008 m. Tiulenino apylinkės kaimas, prijungtas Taktuvos dvaras.
| Administracinis-teritorinis pavaldumas | ||
|---|---|---|
| 1818–1945 m. | Labguvos apskritis | Karaliaučiaus apygarda |
| 1945–1946 m. | Rytų Prūsija | TSRS |
| 1947–2008 m. | Tiulenino apylinkė Polesko rajonas |
Kaliningrado sritis |
| nuo 2008 m. | Turgenevo kaimo gyvenvietė Polesko municipalinis rajonas |
Kaliningrado sritis |
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Vilius Pėteraitis. Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai (Die Ortsnamen von Kleinlitauen und Twanksta): jų kilmė ir reikšmė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. ISBN 5420013762
- ↑ Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos. Archyvuota kopija 2012-04-14 iš Wayback Machine projekto. Patvirtintas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos protokoliniu nutarimu 1997 m. gegužės 25 d. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. 2002. ISBN 5420014882
- ↑ Палмайтис Л. Предложение по научной русификации исконных наименований перешедшей в состав России северной части бывшей Восточной Пруссии. – Европейский институт рассеянных этнических меньшинств, 2003. Archyvuota kopija 2012-02-09 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Legyčių istorija. vok.
- ↑ Legyčiai GenWiki
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Губин А.Б. Топонимика Калининграда. Реки и водоемы // Калининградские архивы. – Калининград, 2007. – Вып. 7. – С. 197–228.
- Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
- Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.
- Legyčiai. Paveldas. vok.